Palyginti neseniai prasidėjusi, bet nepaprasta policijos ekspertinių tyrimų kokybės istorija

Širdingai sveikiname visus kolegas Kriminalinės policijos dienos proga ir dalijamės palyginti neseniai prasidėjusia, bet nepaprasta policijos ekspertinių tyrimų kokybės istorija.

Teksto autorė Sigita Jakimovienė

*

Vertinant iš laiko perspektyvos, ekspertinių (kriminalistinių) tyrimų pažanga mūsų krašte, atrodo, dažniausiai buvo, neretai ir dabar yra siejama su naujais tyrimo metodais, technologijomis ir įrangos tobulinimu. Vis dėlto tikroji ekspertinių tyrimų pažanga sietina su kokybės reikalavimų arba, dar kitaip, kokybės vadybos sistemų įdiegimu į ekspertinių tyrimų procesą. Būtent šių reikalavimų paisymas ir ekspertinių tyrimų metodikų tobulinimas, siekiant kuo didesnio tyrimų rezultatų tikslumo ir patikimumo, bei kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymasis atliekant kiekvieną konkretų ekspertinį tyrimą labiausiai sieja pažangiausias pasaulio ekspertinių tyrimų laboratorijas.

Į tokių pažangiausių laboratorijų gretą Lietuvos policijos laboratorija – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras (LPKTC) (nuo 2024-02-01 – Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdyba (KTV)) įsiliejo palyginti labai anksti – beveik pačioje savo veiklos pradžioje. LPKTC, kaip ekspertinė įstaiga, atskiras juridinis asmuo, įsteigtas 2003 m. gegužės 1 d., Europos ekspertinių įstaigų tinklo ENFSI (angl. European Network of Forensic Science Institutions) nariu tapo 2005 metais. Narystė šioje organizacijoje LPKTC įpareigojo į ekspertinių tyrimų atlikimo procesą įdiegti kokybės vadybos sistemą ir akredituoti ne mažiau kaip 50 proc. taikomų tyrimo metodų.

Europos, taip pat ir pasaulio, ekspertinių įstaigų akreditacijai vienas iš dažniausiai pasirenkamų standartų yra ISO/IEC 17025 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai. Į praktiką įdiegti Pasaulio standartizacijos organizacijos (ISO) tvirtinami standartai padeda užtikrinti prekių ir paslaugų atitiktį vienodiems reikalavimams, kad ir kuriame pasaulio kampelyje standartai būtų taikomi. Ne veltui viena iš graikų kilmės žodžio „iso“ reikšmių yra „lygus, vienodas“. Taigi, bet kurios pasaulio šalies ekspertinės įstaigos, akredituotos pagal standartą ISO/IEC 17025, taikydamos vienodus kokybės reikalavimus ir principus, net jei jų taikomi metodai ir skirtingi, pasiekia vienodai patikimus rezultatus. Laboratorijos akreditacija, patvirtinta įstatymu įgaliotos akreditavimo įstaigos, paliudija, kad pati laboratorija ir jos darbuotojai yra kompetentingi. Akreditacija pagal standartą  ISO/IEC 17025 padeda užkirsti kelią klaidoms ir didina pasitikėjimą ekspertinėmis įstaigomis apskritai, kartu padeda užtikrinti teisingumą ikiteisminio tyrimo, baudžiamajame ar kitame procese, kuriame remiamasi ekspertinių tyrimų rezultatais.

Būtent dėl tokios didelės reikšmės ekspertinių tyrimų kokybei šis standartas buvo nurodytas Europos Sąjungos Tarybos priimtame 2009 m. lapkričio 30 d. pamatiniame sprendime 2009/905/TVR dėl kriminalistinių laboratorijų tyrimų paslaugų teikėjų akreditacijos. Šiame sprendime buvo nustatyta privaloma daktiloskopinių tyrimų ir DNR tyrimų akreditacija Europos Sąjungoje, atsižvelgus į itin didelę būtent šių duomenų, daktiloskopinių ir DNR, įrodomąją svarbą ir vis dažnesnį vienoje valstybėje narėje gautų įrodymų naudojimą kitoje valstybėje narėje. Valstybės narės buvo įpareigotos įgyvendinti šio sprendimo nuostatas ne vėliau nei 2013 m. lapkričio 30 d. dėl DNR tyrimų akreditacijos ir ne vėliau nei 2015 m. lapkričio 30 d. dėl daktiloskopinių tyrimų. Kaip pamatysime toliau, LPKTC daktiloskopinius ir DNR tyrimus jau buvo akreditavęs dar iki šio pamatinio sprendimo patvirtinimo. Todėl čia minėtina LPKTC vadovybės, pirmiausia vadovo Vytauto Drobnio bei jo pavaduotojo Giedriaus Birmonto, toliaregiška ir atsakinga pozicija dėl LPKTC atliekamų ekspertinių tyrimų kokybės.

Iš tiesų, buvo padaryta dar daugiau nei kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir ekspertinių tyrimų akreditacija vienoje laboratorijoje – LPKTC. LPKTC ekspertinių tyrimų kokybės vadybos specialistai ir daktiloskopinių tyrimų ekspertai padėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų kriminalistinių tyrimų padaliniams, kurie, buvo numatyta, kad atliks daktiloskopinius tyrimus, pasirengti savo atliekamų daktiloskopinių tyrimų akreditacijai ir ją gauti iki pamatiniame sprendime nurodyto termino. Taigi iki Europos Tarybos numatyto termino visos laboratorijos, atliekančios daktiloskopinius tyrimus Lietuvos policijoje, buvo akredituotos.

*

LPKTC, kaip atskiras juridinis asmuo pradėjęs veikti 2003 m. gegužės 1 d., buvo pirmoji pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 17025 Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai akredituota ekspertinius tyrimus atliekanti įstaiga Lietuvoje. Akreditacija LPKTC patvirtinta 2007 m. spalio 31 d. Vienas iš išskirtinių LPKTC akreditacijos faktų, rodančių dideles akreditacijos siekio pastangas ir atvirumą europinės gerosios praktikos įtakai, tas, kad pirmoji LPKTC akreditacija buvo suteikta Olandijos akreditavimo tarybos. Būtent šios tarybos pasamdyti tarptautiniai įvairių ekspertinių tyrimų sričių ekspertai įvertino LPKTC vadybos sistemą ir ekspertinių tyrimų atlikimo procesą, metodus bei ekspertinius tyrimus atliekančių specialistų kompetenciją ir patvirtinto LPKTC kompetencijos atitiktį ISO/IEC 17025 reikalavimams atlikti alkoholio produktų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, rankų pėdsakų, ginklų ir šovinių, rašysenos ir parašų, transporto priemonių identifikavimo numerių (VIN), įrankių/mechanizmų pėdsakų, žmogaus kraujo ir seilių bei jų lyginamųjų pavyzdžių, lytėjimo pėdsakų kriminalistinius tyrimus (iš viso 27 tyrimo metodai). Kaip matyti iš ekspertinių tyrimų rūšių sąrašo, buvo akredituota labai plati sritis, apimanti visas klasikines ekspertinių tyrimų rūšis, taip pat visame pasaulyje sparčiai išpopuliarėjusius DNR tyrimus. Po keleto metų, kai tarptautiniu lygiu nacionalinės akreditacijos tarnybos buvo įgaliotos atlikti nacionalinių akreditacijos įstaigų funkcijas, 2009 m. Lietuvos nacionalinis akreditacijos biuras perėmė LPKTC priežiūrą bei akreditavimą ir iki šiol atlieka ekspertinių tyrimų akreditacijos priežiūrą mūsų šalyje.  

Kad, kaip ekspertinė įstaiga, galėtum būti akredituotas pagal standartą ISO/IEC 17025, turi būti sukūręs ir įdiegęs kokybės vadybos sistemą, kuri skirta ekspertinių tyrimų rezultatų patikimumui užtikrinti. Šią sistemą LPKTC vadovai ir darbuotojai ėmė kurti nuo 2002 m., kai pradėjo įgyvendinti PHARE programos „Dvynių“ projektą padedami Didžiosios Britanijos kriminalistinių tyrimų tarnybos. Čia geru žodžiu minėtini Andy Williamsas ir Kazimieras Saržickas, dirbę LPKTC projekto įgyvendinimo metu. Pats intensyviausias LPKTC akreditacijos istorijoje laikotarpis neabejotinai buvo 2006–2007 m., kai kartu su Olandijos kriminalistinių tyrimų instituto (NFI) atstovais, vadovaujant Josui Tothui, Harrie Jansenui, Hansui van Dalenui, buvo rengiamasi pirmajai ekspertinių tyrimų akreditacijai. Tuo tikslu buvo įgyvendinamas kitas Europos Sąjungos finansuojamas projektas.

Vytautas Drobnys ir Giedrius Birmontas buvo tie vadovai, kuriems vadovaujant prasidėjo kokybės reikalavimų diegimas į ekspertinių tyrimų atlikimo procesą ir įgyvendinti anksčiau minėti projektai. Vėliau, tapus akredituotiems, laukė kiti darbai: nuolatinė ekspertinių tyrimų kokybės priežiūra ir tobulinimas, vis didesnio metodų skaičiaus įtraukimas į akreditavimo sritį, netgi gauta teisė taikyti lanksčią akreditavimo sritį, atliekant biologinius (DNR) tyrimus. Be to, pradėta kokybės vadybos žiniomis dalintis su kitų šalių ekspertinėmis laboratorijomis, kurios siekė akreditacijos ar kitaip tobulino veiklą, dalyvaujant ne viename Europos Sąjungos finansuojamame projekte Kroatijoje, Šiaurės Makedonijoje, Serbijoje, Moldovoje, Uzbekistane, Turkmėnistane, Jordanijoje. Moldovos policijoje KTV biologinių tyrimų specialistai ir KTV viršininko pavaduotojas Tomas Butrimas atlieka didžiulį konsultacinį darbą ir teikia pagalbą kuriant apskirtai pirmąją DNR tyrimų laboratoriją šioje šalyje (2024 – 2025 m.) ir moko Moldovos policijos atstovus organizuoti DNR tyrimų atlikimą bei specialistus – atlikti pačius DNR tyrimus. Neapsiribojant ir tuo, KTV įvairių tyrimų sričių specialistai, kaip techniniai konkrečių ekspertinių tyrimų sričių ekspertai, t. y. vertintojai, vyksta atlikti akreditacijos (vertinimo) į kitų pasaulio šalių ekspertinių tyrimų laboratorijas, pavyzdžiui, Latviją, Suomiją, Pakistaną.

Šiuo metu (2025 m.) į akreditavimo sritį įtraukti visų KTV (anksčiau LPKTC) ekspertinius tyrimus atliekančių skyrių (Cheminių, Biologinių, Daktiloskopinių, Transporto priemonių, Dokumentų, Ginklų, sprogmenų ir trasologinių, Informacinių technologijų tyrimų skyrių) metodai, išskyrus apskaitos ir finansų tyrimus, atliekamus Ekonominių tyrimų skyriaus. Pastarųjų akreditaciją sunkina didelės finansų ir apskaitos tyrimų apimtys ir trukmė, todėl sudėtinga organizuoti tokių tyrimų stebėjimo auditus, kurie pagal ISO/IEC 17025 yra būtini, taip pat atitikti reikalavimus dėl dalyvavimo profesionalumo patikrinimo testuose, nes nesama tokių testų organizatorių. Šiuo metu KTV yra akredituoti 34 ekspertinių tyrimų metodai, plg. 27 akredituoti 2007 m. Per laiką LPKTC (KTV) akreditavimo sritis nuolat kito akredituojant naujus metodus ar atsisakant kai kurių metodų akreditacijos. Pavyzdžiui, atsisakyta akredituoti tokį vienu metu labai dažnai taikytą, o paskui visai nebeaktualų trasologinių tyrimų metodą kaip švino plombų pažaidos nustatymas (susiję su nusikalstamumo pobūdžiu šalyje – vienu metu buvo labai dažnos elektros vagystės, pažeidžiant skaitiklių plombas). Atsisakyta akredituoti įspaustinių pėdsakų išryškinimo tyrimus, kurie taikomi atliekant dokumentų tyrimus. Praktika parodė, kad šie tyrimai atliekami palyginti retai – keletą kartų per metus. Akreditacija yra palyginti brangus ekspertinių tyrimų kokybės patvirtinimas. Praktiniais tikslais stengiamasi finansinius resursus nukreipti tų ekspertinių tyrimų, kurie atliekami dažniausiai ir užsakovams yra reikalingiausi, metodų akreditacijai. Akredituoti metodai gali būti tobulinami, pavyzdžiui, į balistinių ir trasologinių tyrimų metodus įtrauktos tokios modernios pėdsakų lyginimo sistemos kaip BalScan ir ToolScan. Atskirai paminėtina DNR tyrimų sritis, kurios metodai vieni dažniausiai atnaujinamų ir keičiamų – dėl įrangos ar taikomų reagentų pakeitimo naujesniais, pažangesniais, ar paties tyrimų proceso pakeitimo pokyčių. Todėl būtent šią tyrimų sritį buvo siekiama akredituoti kaip lanksčią, t. y. tokią, kad LPKTC (KTV) pats galėtų atlikti DNR tyrimų metodikos ir (ar) numatytų parametrų pakeitimus, kurie priklausytų jo kompetencijai, nelaukdamas akreditavimo įstaigos patvirtinimo. Lanksti LPKTC biologinių tyrimų sritis pirmą kartą buvo akredituota 2019 m.

Taigi su ekspertinių tyrimų kokybės užtikrinimu susijusi veikla ir akreditacijos srities plėtimas nesustojo LPKTC (KTV) vadovaujant ir kitiems vadovams: Genrikui Nedveckiui, Dariui Žvironui, Tomui Butrimui, Sauliui Gagui. Žinoma, į ekspertinių tyrimų kokybės užtikrinimo veiklą, kartu ir akreditaciją, didžiausią indėlį įdeda ekspertinių tyrimų profesionalai, kurie vykdo ekspertinių tyrimų metodų įteisinimo veiklas. Jie kuria ekspertinių tyrimų metodus, rengia metodikas (vadinamąsias SVP, standartines veiklos procedūras), planuoja ir atlieka eksperimentus, analizuoja ir vertina jų duomenis, teikia išvadas dėl metodo tinkamumo numatytiems tikslams pasiekti. Ekspertinių tyrimų akreditacijos veiklai labai svarbus ir kokybės vadybininkų funkcijas vykdančių darbuotojų darbas. Jie ne tik sukuria standarto reikalaujamus bendruosius procesus, kurie atitiktų visus standarto reikalavimus, ir parengia jų aprašus, bet ir vykdo bendrųjų standarto reikalavimų atitikties kontrolę kiekviename į procesus įtrauktame skyriuje. Be to, koordinuoja akreditacijos procesą ir padeda įstaigai pasiekti savo akreditacijos tikslų nustatytais terminais. Todėl čia būtina paminėti, kad pačią LPKTC ekspertinių tyrimų kokybės vadybos sistemą nuo pirmųjų įstaigos veiklos dienų kūrė, tobulino ir prižiūrėjo Daiva Jakubauskienė. Šį darbą tęsė ir pagal atnaujintą standarto versiją nuo 2018 m. kūrė, tobulino ir prižiūrėjo Sigita Jakimovienė.

Kokybės vadybos sistema buvo įdiegta visuose LPKTC skyriuose, kuriuose atliekami ekspertiniai tyrimai, net jei juose nebuvo siekta akreditacijos, todėl minėtini ir prie kokybės sistemos įdiegimo kiekviename LPKTC (KTV) skyriuje labiausiai prisidėję darbuotojai ir vadovai: Izolda Žvironaitė, Virginija Grigutienė, Ričardas Glemža, Gintautas Kaikaris – amfetamino ir metamfetamino kokybinio ir kiekybinio tyrimo bei alkoholinių skysčių tyrimo (koncentracijos nustatymas) akreditacija Cheminių  tyrimų skyriuje; Marius Mickus, Gintautas Šinkūnas, Daiva Kairienė, Ingrida Maciukevičiūtė, Eva Tretjak – DNR tyrimų metodų akreditacija Biologinių tyrimų skyriuje; Žilvinas Ragauskas – rašysenos ir parašų tyrimo metodo akreditacija Dokumentų tyrimo skyriuje; Vilius Ramanauskas, Žilvinas Almanas, Arvydas Garla – transporto priemonių tyrimų metodų akreditacija; Tomas Butrimas, Sigitas Sinkevičius, Romualdas Švagždys, Jonas Balsys – balistinių tyrimų srities metodų akreditacija; Andrius Žalnerauskas, Rolandas Sejonas – trasologinių tyrimų metodų akreditacija; Laura Ladzikaitė, Giedrius Mickus, Marytė Dervinytė, Vytautas Grudzinskas – daktiloskopinių tyrimų metodų akreditacija; Petras Turčinskas, Žilvinas Ragauskas – informacinių technologijų tyrimo srities metodo akreditacija; Elena Šalkauskienė, Zita Strankauskienė, Gina Čiepienė, Rasa Zenevičienė diegė kokybės vadybos sistemos reikalavimus ekonominiams tyrimams (dabar vadinami apskaitos ir finansų tyrimais).

Svarbu pabrėžti, kad LPKTC (KTV) visiems taikomiems metodams, ne tik akredituotiems, nustatyta būtinybė atitikti kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Taigi bet kokiu atveju keliami reikalavimai darbuotojų nešališkumui ir kompetencijai, kuri pasiekiama per mokymus pagal standartizuotas konkrečių ekspertinių tyrimų specialistų (ekspertų) mokymo programas; atsakomybės ir įgaliojimų vykdyti tam tikras veiklas suteikimui; patalpų ir aplinkos sąlygų kontrolei; įrangos priežiūrai ir metrologinės sieties užtikrinimui; reagentų kokybės kontrolei; tyrimo metodų patvirtinimui, periodinei peržiūra ir prireikus atnaujinimui; tyrimo objektų identifikavimui bei tvarkymui; tyrimo rezultatų pateikimo dokumentų rengimui; dalyvavimui tarptautiniuose profesionalumo testuose ir kiti ISO/IEC 17025 nustatyti reikalavimai.

 Taigi, sužinojus LPKTC raidą kokybės aspektu ir žinant, kad ISO/IEC 17025 pirmas leidimas buvo patvirtintas 1999 m., o rekomendacijos, kaip ekspertinėms įstaigoms taikyti jo reikalavimus, (ILAC G19) tarptautinės organizacijos ILAC išleistos tik 2002 m., galima drąsiai teigti, kad Lietuvos policijos ekspertinių tyrimų laboratorija kokybės klausimais pradėjo eiti beveik koja kojon su Vakarų Europos valstybėmis ir požiūriu į rezultatų patikimumo svarbą  faktiškai nedaug laike atsiliko nuo jų. Taip pat labai svarbu akcentuoti, kad šios srities patirtį ir žinias perėmė iš tokių Europos ekspertinių tyrimų kokybės užtikrinimo lyderių kaip Didžioji Britanija ir Olandija.

⃰

Atskirai, kaip ekspertinių tyrimų kokybės užtikrinimo progresą skatinantis veiksnys aptartinas LPKTC (KTV) dalyvavimas ENFSI veikloje. Šiai organizacijai, jungiančiai teisėsaugos sistemoje veikiančias ekspertines įstaigas, priklauso Europos ir dalis Azijos ekspertinių įstaigų. Organizacija įsteigta 1995 m. Vakarų Europos ekspertinių tyrimų įstaigų vadovų iniciatyva. Pirmieji susitikimai vyko vos tarp keleto šalių ekspertinių įstaigų atstovų, siekiant pasidalinti patirtimi ir spręsti laikmečio keliamus iššūkius ekspertiniams tyrimams. Ilgainiui šie susitikimai peraugo į nuolatines veiklas, svarbias ekspertinių tyrimų plėtotei bei kokybei, ir dabar ENFSI sudaro didelį tinklą, jungiantį vis daugiau narių ir apimantį vis daugiau ekspertinių tyrimų sričių. Šiuo metu ENFSI turi 73 narius iš 39 šalių. Pati ENFSI veikla labai greitai tapo tiek reikšminga, kad dar 2009 m. Europos Komisija ją įvertino kaip monopolinę teismo ekspertizės įstaigas vienijančią organizaciją Europos Sąjungoje.

ENFSI struktūroje, be Tarybos, svarbiausio sprendžiamojo organo, yra trys nuolatiniai komitetai: Kokybės ir kompetencijos (QCC), Tyrimų ir plėtros (RDSC), Švietimo ir mokymo (E&T). Be to, struktūroje yra 17 darbo grupių, skirtų atskiroms ekspertinių tyrimų sritims, nuo tokių tradicinių kaip daktiloskopija, rašysena, iki naujausių – skaitmeninių vaizdų, informacinių technologijų. Šios grupės savo darbo programą nusistato savarankiškai ir viena nuo kitos skiriasi aktyvumu, sprendžiamų klausimų diapazonu. Vis dėlto visos grupės stengiasi parengti savo srities tyrimų metodikos ir geriausios praktikos vadovus (BPM, best practice manuals) ir (ar) gaires. Tokiu būdu turime apibendrintą ir suformuotą geriausią Europos ekspertinių tyrimų praktiką. Daugelis šių grupių organizuoja profesionalumo testus ENFSI nariams. LPKTC (KTV) dažniausiai dalyvauja ENFSI organizuojamuose daktiloskopinių, rašysenos, dokumentų ir balistinių tyrimų testuose. 2025 m. pirmą kartą buvo surengtas ENFSI kompleksinių tyrimų testas, t. y. toks, kai atsakymus turi pateikti ne vienos tyrimų srities specialistai. Šio testo dalyviams reikėjo atlikti dokumentų, DNR, daktiloskopinį ir degių medžiagų tyrimus, tiriant du pateiktus objektus: apdegusios medienos gabaliuką ir voką. Atsakyti klausimą dėl degių medžiagų KTV pasitelkė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertus, nes degių skysčių tyrimų KTV neatlieka. Testo rezultatai patvirtino, kas kompleksinių tyrimų atlikimas KTV organizuojamas tinkamai: gaunami teisingi tyrimų rezultatai, neprarandami, neužteršiami tirtini pėdsakai.

Visos ENFSI darbo grupės organizuoja metinius ENFSI narių susitikimus patirties dalijimosi tikslais. LPKTC (KTV) atstovai dalyvauja arba dalyvavo tokių darbo grupių organizuojamuose kasmetiniuose susitikimuose: DNR (DNA WG), Dokumentų (Documents, EDEWG), Narkotinių medžiagų (Drugs, DWG), Daktiloskopijos (Fingerprint, EFP WG), Ginklų (Firearms), Rašysenos (Handwriting, ENFHEX), Trasologinių pėdsakų (Marks), Įvykio vietos / kraujo purslų (Scene of Crime / BPA (Blood pattern analysis)), Informacinių technologijų (Forensic Information Technology, FIT WG). Priėmus sprendimą nebeatlikti šūvio pėdsakų tyrimų LPKTC (KTV), nuo 2023 m. nebedalyvaujama Ginklų / šūvio pėdsakų (Firearms / GSR WG) darbo grupėje. Tokių grupių susitikimus kasmet siekiama rengti vis kitoje šalyje tam, kad tos šalies ENFSI narė padėtų organizuoti grupės susitikimą. Pavyzdžiui, ENFSI DNR darbo grupės susitikimas Vilniuje 2017 m. buvo organizuotas LPKTC Biologinių tyrimų skyriaus.

Kaip jau minėta anksčiau, tarp keleto nuolatinių ENFSI komitetų yra ir ekspertinių tyrimų kokybės vadybos klausimams skirtas Kokybės ir kompetencijos komitetas (QCC). Šis komitetas kasmet organizuoja ENFSI narių kokybės vadybininkų (QCLG) susitikimus patirties ir naujovių dalijimosi bei įvairiais veiklos gerinimo tikslais. 2015 m. toks susitikimas vyko Vilniuje, kurį kartu su Kokybės ir kompetencijos komitetu organizavo tuometinis LPKTC vadovas Darius Žvironas ir kokybės vadybininko funkcijas vykdžiusi Sigita Jakimovienė.

1 nuotrauka. ENFSI QCLG 2015 m. susitikimo dalyviai Vilniuje

LPKTC (KTV) kokybės vadybininko funkcijas atliekanti S. Jakimovienė nuo 2021-07-09 iki 2024-12-31 dirbo ENFSI Kokybės ir kompetencijos komitete kartu su kitų šalių – Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos, Belgijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos – ekspertinių įstaigų atstovais, išrinktais į komitetą. Komiteto darbotvarkė tuo metu buvo itin aktyvi: įvertintas (recenzuota) itin didelis skaičius naujų gerosios praktikos vadovų prieš patvirtinant ENFSI tarybai; pradėta ir tęsta praktika kartu su kasmetiniu ENFSI narių kokybės vadybininkų (QCLG) susitikimu organizuoti ir seminarus, skirtus vienai ar dviem tuo metu itin aktualioms temoms; inicijuoti kompleksinių tyrimų organizavimo ir atlikimo gairių, neapibrėžties skaičiavimo kokybiniuose tyrimuose gairių rengimo darbai. Komitetas organizavo seminarus lanksčios akreditavimo srities taikymo, kompleksinių tyrimų atlikimo praktikos, naujo kriminalistikos standarto ISO 21043 (5 dalys) taikymo praktikoje ir kitais klausimais. Šio komiteto narių iniciatyva iš ENFSI prasidėjus Ukrainos užpuolimui 2022 m. pašalintos Rusijos laboratorijos.

2 nuotrauka. ENFSI Kokybės ir kompetencijos komiteto nariai metiniame susitikime Stokholme, Švedijoje, 2022 m.: Jos Toth (Olandija), Chanda Lowther-Harris (pirmininkė, Didžioji Britanija), Alexandros Lazos (Graikija); antroje eilėje: Peter Chovan (Slovakija), Sigita Jakimovienė (Lietuva), Thierry De Baere (Belgija), Gerald Pratsch (Vokietija)

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ENFSI darbo grupėse ir komitetuose dirbama savanoriškais pagrindais, be jokio atlygio, dažniausiai kelerių metų kadenciją. Šios savanoriškos pastangos yra būtinos, kad būtų užtikrinamas organizacijos nuolatinis veiklumas ir tobulėjimas. Todėl labai svarbus ir vertingas yra jos narių aktyvumas ir įsipareigojimai. Tie, kurie yra dalyvavę šios organizacijos veikloje, patvirtins, kad dalyvauti ENFSI veikloje tai tarsi žengti viena kryptimi su pažangiausiomis Europos ir Azijos ekspertinėmis laboratorijomis – tai galimybė būti dalimi plačios, tarptautinės bendruomenės, siekiančios bendro tobulėjimo ir žinių sklaidos.